Aleksandra Lezgovko, Judita Barauskaitė

Pasaulyje gyvybės draudimas yra labai populiarus. Daugiau nei pusė visų draudimo įmokų yra surenkama iš įvairių gyvybės draudimo rūšių. Tai viena perspektyviausių ekonominių veiklos rūšių, kadangi turi didelę ekonominę ir socialinę reikšmę. Ekonominiu požiūriu draudimas atlieka kapitalo, pajamų, ir kredito išsaugojimo funkcijas, veikia kaip kapitalo rinkų katalizatorius, apsaugo nuo finansinių nuostolių arba juos mažina, taupo bei didina valstybės biudžeto lėšas. Tai yra būtina šalies vidaus vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Socialiniu požiūriu draudimą galima vertinti kaip žmonių gerovės, prisitaikymo bei turtinių skirtumų tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę.

Nepriklausomos Lietuvos draudiminiai santykiai yra problematiški, visuomenei dar reikia gerai išaiškinti, kokia nauda jiems yra iš draudimo apsaugos pirkimo. Pagal svarbiausius gyvybės draudimo rinką apibūdinančius rodiklius – draudimo tankio ir draudimo praisikverbimo – Lietuva atsilieka ne tik nuo ekonomiškai išsivysčiusių šalių, bet ir nuo kaimyninių Baltijos valstybių.

Literatūroje lietuvių kalba, gyvybės draudimui, kaip atskirai draudimo šakai, skiriamas nedidelis dėmesys.Tokia Lietuvos gyvybės draudimo paslaugų rinkoje susidariusi situacija daro šią temą aktualią tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu.

Galima išskirti dvi pagrindines gyvybės draudimo atliekamas funkcijas – socialinę ir ekonominę. Socialiniu požiūriu draudimą galima vertinti kaip žmonių gerovės, prisitaikymo bei turtinių skirtumų tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę. Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtinas šalies vidaus vystymosi ir klestėjimo sąlyga.

Gyvybės draudimas socialinės apsaugos sistemoje

Socialinė apsaugos sistema gali būti apibūdinta kaip būdų ir priemonių visuma, siekiant apsaugoti žmones nuo socialinių rizikų. Socialinė apsauga apima tokias rizikas, kaip senatvė, mirtis, liga, neįgalumas, našlystė, nedarbas ar šeimos padidėjimas.

Vienas iš svarbiausių uždavinių šalims, pereinančioms iš planinės į rinkos ekonomiką, yra mažinti valstybės valdžios vaidmenį ekonomikoje ir šalies gyvenime, siaurinant jos funkcijas ir užleidžiant vietą privačiam sektoriui. Socialinės ir sveikatos apsaugos sritis tradiciškai yra ta, kurioje valstybės vaidmuo ypač didelis, o perskirstymas stiprus. Brangi ir neefektyvi socialinio aprūpinimo sistema, paveldėta iš sovietinių laikų, iššvaistydama didžiulius resursus tampa pagrindiniu rinkos ekonomikos vystymo stabdžiu.

Pagrindinė Lietuvos socialinės apsaugos sistemos problema yra lėšų trūkumas. Menko finansavimo problema ypač išryškėja kalbant apie svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį – aprūpinimą senatvėje ir mirtį.

Šiuo metu Valstybinis socialinis draudimas neužtikrina pakankamo pajamų lygio pensijinio amžiaus gyventojams. Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis bruto 2007 m. II ketv. buvo apie 1830,00 Lt. Vidutinė senatvės pensija per mėnesį 2007 m. II ketv. tesiekė 507,78 Lt. Tai sudaro tik apie 30 proc. buvusių pajamų. Yra paskaičiuota, kad asmuo, norintis užsitikrinti normalų pragyvenimo lygį senatvėje, turi gauti ne mažiau kaip 70 proc. buvusių pajamų.Vadinasi, išėjus į pensiją, vien tik privalomojo socialinio draudimo išmokų nepakanka. Norint užsitikrinti pragyvenimo lygį, turėtą iki pensijinio amžiaus, būtinas papildomas pajamų kaupimas. Valstybė suteikia sąlygas būsimą pensiją sudaryti iš kelių šaltinių (1 pav.).

1 pav. Lietuvos pensijų sistemos struktūraŠaltinis: LR socialinės saugos ir darbo ministerijaPensijinis draudimas organizuojamas trimis sudėtinėmis dalimis, taip vadinamomis pakopomis. Pirmoji pakopa – tai einamosiomis įmokomis ir (arba) mokesčiais finansuojamos pensijos (SODRA). Dalyvavimas šioje pakopoje užtikrina apie 25 – 40 proc. buvusių pajamų. Antroji pakopa – privalomojo kaupiamojo pensijų draudimo pensijos. Dalis įmokų iš socialinio draudimo nukreipiamos į pensijų fondus. Išmokos iš pensijų fondų galimos tik tada, kai asmuo sulaukia pensinio amžiaus, kuris yra toks pats kaip ir valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti. Išimtys gali būti daromos tik asmenims, tapusiems neįgaliais, taip tam tikrų nustatytųjų profesijų asmenims, kurie negali dirbti iki sulauks pensijinio amžiaus Dalyvavimas šioje pakopoje sudaro sąlygas padidinti pensiją apie 20 proc. Trečioji pakopa – savanoriško kaupimo pensijos. Papildomasis savanoriškas pensijų kaupimas vykdomas per tuos pačius pensijų fondus, kurie vykdo privalomąjį kaupimą, per atskirus pensijų fondus arba draudimo įmones. Įmokas į savanoriškus pensijų fondus gali mokėti pats apdraustasis arba kitas asmuo, taip pat ir darbdavys. Dalyvauti gali visi norintys asmenys, įskaitant ir tuos, kurie nemoka mokesčių „Sodrai“. Šios įmokos tampa apdraustojo nuosavybe nuo jų sumokėjimo momento. Trečioji pakopa sudaro sąlygas pensiją padidinti iki 70 proc. buvusių pajamų lygio.

Tokiomis rizikomis kaip senatvė ir mirtis reikia iš anksto pasirūpinti, nuo jų apdraudimo priklauso ilgalaikis socialinės apsaugos sistemos funkcionavimas. Draudžiant šias rizikas, prisiimami įsipareigojimai ateičiai, todėl jos poveikis ekonomikai didelis, juo labiau, kad paprastai šiems dalykams reikalingas didžiulis finansavimo potencialas. Vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – gyvybės draudimas, kuris gali būti naudojamas valstybės socialinės politikos vykdymui ir priskiriamas prie tinkamiausių tokios politikos priemonių. Gyvybės draudimas padeda užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, pragyvenimo lygio tęstinumą bei padeda išvengti žymaus pragyvenimo lygio sumažėjimo.

Pastebima tendencija, kad gyvybės draudimo socialinės apsaugos sistemoje reikšmė nuolat auga. Valstybė per mokesčių lengvatas skatina gyvybės draudimo paslaugų naudojimąsi. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, 2006 metais buvo sukurtas 82,0 mlrd. Litų vertės (galiojusiomis kainomis) bendrasis vidaus produktas (BVP) – 10,8 mlrd. Lt didesnis negu prieš metus (žr. 2 pav.). Gamybos metodu apskaičiuotas 2006 metų realusis BVP per metus padidėjo 7,5 proc. (palyginimui – ES 25 šalių bendro realaus BVP pokytis siekė 2,9 proc.). Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis (24,2 tūkst. litų) 2006 metais buvo 3,3 tūkst. litų didesnė negu 2005 metais.[1]

2 pav. Realiojo BVP pokyčio dinamika, proc.Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija, 2006 metinė ataskaita „Draudimas Lietuvoje“Analizuojant gyvybės draudimą socialinės apsaugos sistemoje, būtina paminėti, kad vis labiau didėja konkurencija tarp gyvybės draudimo bendrovių pensijinio draudimo ir pensijų fondų. Kaip jau minėta gyvybės draudimas gali būti kaip alternatyva pensijų draudimo kaupimui. Svarbus Pensijų reformos įstatymo bruožas yra tai, kad skirtingai nuo ankstesnių pensijų sistemos reformos variantų, esamu projektu yra leista gyventojams kaupti socialinio draudimo įmokos dalį ne tik pensijų fonduose, bet ir gyvybės draudimo bendrovėse. Gyvybės draudimo įmonės jau turi sukurtą infrastruktūrą bei darbo patirtį, gerai išvystyta šių įmonių priežiūros struktūra [7].

Draudėjai dalį savo pajamų skiria gyvybės draudimo įmokoms, o sulaukę pensijinio amžiaus atgauna išmoką su palūkanomis, nes sumokėtos įmokos investuojamos ir uždirba pajamas. Taigi draudėjai gauna papildomas pajamas senatvėje. Tai privati pensija.

Norint sukaupti pensijų fonde daugiau reikia arba mokėti daugiau, arba/ir kaupti ilgiau. Tai nebūtinai reiškia, kad darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojama socialinio draudimo įmoka, turėtų būti didesnis. Galima draustis kaupiamuoju gyvybės draudimu savanoriškai. Tai ypač svarbu turėti omenyje savarankiškai dirbantiems žmonėms, kurie privalomojo socialinio draudimo atžvilgiu turi daugiau laisvės nei žmonės, dirbantys pagal darbo sutartis [7].

Šiuo metu yra suvienodintas pensijų fondų ir gyvybės draudimo teikiamo draudimo apmokestinimo skirtumai Lietuvoje. Tai buvo padaryta siekiant paskatinti gyventojus naudotis privačiais pensijų fondais, o taip pat susidomėti gyvybės draudimo rinka.

Gyvybės draudimo paslaugų ekonominis naudingumas

Nesvarbu kas tai būtų, privatus asmuo, juridinis asmuo ar pati valstybė, visi minėti subjektai imdamiesi kažkokios veiklos siekia naudos. Nauda gali būti suprantama kaip materiali ir nemateriali. Gyvybės draudimo paslaugų ekonominis naudingumas šiame straipsnyje nagrinėjamas gyvybės draudimo bendrovės, vartotojo ir valstybės atžvilgiu.

Pagrindinė nauda, kurią gauna gyvybės draudimo bendrovė yra pelnas.

Pagrindinis gyvybės draudimo įmonių pelno šaltinis yra investicinė veikla. Šios veiklos pajamos sudaro daugiau kaip 80 proc. įmonės pelno. Kapitalo kaupimo draudimo sutarties galiojimo metu akumuliuojamos didžiulės lėšų sumos, kurios turi būti investuojamos pagal:

Saugumo principą. Nustatant investicijų kryptis, reikia vadovautis paprasta taisykle į vienos rūšies instrumentus negali būti investuojama daugiau kaip 30 proc. Šis dydis garantuoja investicinio portfelio saugumą, likvidumą ir pelningumą [7]. Nagrinėjant gyvybės draudimo sumokėtų įmokų saugumą galima išskirti du variantus:

1. Gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudikui. Čia pinigų investavimu rūpinasi pati draudimo bendrovė. Sudarant draudimo sutartį yra nustatomos fiksuotos palūkanos bei, jei sutarta, – gauta draudiko pelno dalis. Pasibaigus numatytam laikotarpiui, išmokama sutarta suma. Draudžiantis šiuo draudimu, investavimo riziką prisiima draudimo bendrovės, todėl šis draudimo būdas yra saugiausias. Bet dėl didėjančios Lietuvoje infliacijos palaipsniui praranda savo populiarumą.
2. Gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui. Šio draudimo sutartyje nenustatomos fiksuotos palūkanos ar fiksuota suma, išmokama pasibaigus numatytam laikotarpiui. Draudėjas (pats asmuo) renkasi pinigų investavimo kryptį bei proporcijas ir taip gali įsijungti į investavimo procesą, nulemti jo sėkmę ar nesėkmę. Pasirinkus šią draudimo rūšį, už investavimo riziką yra atsakingas pats draudėjas, o ne draudimo bendrovė. Pasibaigus nustatytam laikotarpiui, sukaupta suma priklauso nuo to, kaip pelningai draudėjui sekėsi investuoti. Šis būdas kaupti lėšas yra ne toks saugus kaip anksčiau minėtas, bet gali būti daug pelningesnis. Remiantis Draudimo priežiūros komisijos duomenimis pagal šią gyvybės draudimo rūšį 2006 metais buvo pasirašyta 283,9 mln. litų draudimo įmokų. Jis užėmė didžiausią gyvybės draudimo portfelio dalį (62,7 proc.), o tradicinio gyvybės draudimo pasirašytų įmokų suma išaugo tik 7,6 proc. – nuo 141,6 mln. litų 2005 metais iki 152,3 mln. litų 2006 metais.

Rentabilumo principą. Draudimo įmonės investicijos privalo būti rentabilios. Investicinės veiklos metu uždirbtos palūkanos turi būti ne mažesnės negu įstatymais numatytoji minimali palūkanų norma, kuri turi būti priskaičiuojama draudėjų kapitalui kiekvienų metų pabaigoje. Jei investicinės veiklos rentabilumas bus mažesnis už įstatymais numatytą, tada gali iškilti įmonės mokumo klausimas.

Likvidumo principą. Investicijos turi būti pakankamai likvidžios, kad draudimo įmonė galėtų užtikrinti savalaikį visų draudėjų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Tai yra esant būtinybei, kuo grečiiau susigrąžinti investuotą kapitalą, kurį galėtų išmokėti draudėjams.

Atsižvelgiant į investicijų diversifikaciją bei diferenciaciją. Tai investicinio portfelio teorijos, pagal kurią yra vykdoma investicinė veikla, pagrindas. Kapitalo investicinei veiklai, besivadovaujančiai šiais dviem principais, yra garantuojamas kur kas didesnis saugumas bei rentabilumas, negu būtų galimas investavus kapitalą į vienos rūšies objektus, kaip kad vien tik į nekilnojamąjį turtą ar vyriausybės vertybinius popierius.

Draudimo veiklos įstatymai, kuriais siekiama užtikrinti draudimo įmonėje sukaupto draudėjų kapitalo saugumą, išsamiai reglamentuoja gyvybės draudimo įmonių vykdomą kapitalo investicinę veiklą. Dažniausiai yra numatomos ne tik leistinos investicijų rūšys (investavimo objektai), bet ir maksimalios leistinos investicijų į vienos rūšies objektus apimtys.

Taigi, gyvybės draudimo bendrovės, gaudamos draudėjų mokamas įmokas, turi galimybę užsidirbti pelno, investuojant šias lėšas. Tuo pačiu įmonių investavimas, didina investicinių objektų pajėgumus ir jų efektyvesnę veiklą, kas gali skatinti gyventojų pragyvenimo lygio kilimą ir bendrą visos valstybės ekonominį stabilumą.

Išanalizavus gyvybės draudimo teikiamą naudą gyvybės draudimo paslaugų vartotojui – draudėjui, gali skirti šias naudos pasireiškimo formas:

• Draudiminė apsauga, t.y. netikrumo dėl ateities ir tuo pačiu paslėptos baimės jausmas pakeičiamas užtikrintumo ir saugumo jausmu.
• Įvykus sutartyje numatytam draudiminiam įvykiui yra sušvelninami dėl jo atsiradę finansiniai nuostoliai.
• Investicinis gyvybės draudimas – tai efektyvi lėšų taupymo forma.
• Mokesčių lengvatos.

Bene svarbiausias gyvybės draudimo teikiamas privalumas yra draudiminė apsauga. Pasirinkus tam tikrus apsaugos paketus, gyvybės draudimu yra garantuojama draudimo išmoka: sužalojimų atveju – apdraustajam, o mirties atveju – naudos gavėjui (gavėjams) ar pagal įstatymus turto paveldėtojams.

Imant banko paskolą, kredito gavėjo rizikų padengimui yra pripažįstami įvairus gyvybės draudimo apsaugos paketai (draudimo produktai). Įvairios gyvybės draudimo funkcijos yra skiriamos tam, kad patenkinti vartotojų poreikius, atsirandančius dėl nepalankių aplinkybių, tokių kaip mirtis, traumos, ligos ar/ir to pasėkoje – neįgalumas. Visa tai susiję su finansinio stabilumo užtikrinimu sau. Gyvybės draudimas – tai ne tik pačio draudėjo finansinė apsauga, bet taip pat ir kitų draudėjo artimųjų ateities pajamų užtikrinimas nelaimės atveju, ar kaupimas kažkokiam dideliam ateities įvykiui.

Gyvybės draudimas taip pat gali būti kaip puiki taupymo priemonė. Žmonės gali pasirinkti įvairius taupymo būdus, pavyzdžiui, investuoti į nekilnojamą turtą, dėti indėlius į banką, taupyti namuose ir pan. Gyvybės draudimo atveju yra ne tik padengiama rizika, bet kartu ir kaupiamas kapitalas. Tai yra bankų indėlių konkurentas, kuriam, taikomos mokesčių lengvatos. Gyvybės draudimo įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčių lengvata, kuri grąžinama per 180 dienų nuo pajamų deklaracijos pateikimo į nurodytą sąskaitą.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas, gautos gyvybės draudimo išmokos laikomos gyventojo pajamomis, išskyrus grąžinamas tokias įmokas, kai draudimo sutartis nutraukiama per 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties sudarymą gavimo momento. Gyvybės draudimo išmokų priskyrimo apmokestinamosioms ar neapmokestinamosioms gyventojo pajamoms klausimai sprendžiami vadovaujantis GPMĮ nuostatomis. Atsižvelgiant į gyvybės draudimo sutarties sudarymo datą, sutarties terminą, išmokos gavimo atvejį (pasibaigus sutarties terminui, įvykus sutartyje nustatytam draudiminiam įvykiui ar nutraukus sutartį) ir kitas sąlygas, GPMĮ nustato skirtingas gyvybės draudimo išmokų apmokestinimo taisykles. (Žin., 2002, Nr. 73-3085).

Apsidraudus 10 metų arba ilgesniam laikotarpiui, yra taikoma mokesčių lengvata – sumokėtos draudimo įmokos mažina tam tikra dalį fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų.

Taigi gyvybės draudimas tai būdas taupyti, kai yra taikomos mokesčių lengvatos dėl perėmimo dalies valstybės socialinio draudimo funkcijų, ir šalia to, uždirbti papildomas pajamas, nes sėkmingas investicinis gyvybės draudimas atneša papildomas pajamas.

Analizuojant gyvybės draudimo rinką, pastebimas vis didesnis juridinių asmenų susidomėjimas gyvybės draudimo paslaugomis. Tokią situaciją iš dalies lėmė tai, kad Lietuvos gyventojų prisirišimas prie vieno darbo yra vienas žemiausių ne tik visoje Europoje, bet ir Baltijos šalyse bei vis didesni kvalifikuotos darbo jėgos migracijos srautai į užsienį.

Klaipėdos miesto gyventojų, kaip gyvybės draudimo paslaugų pasiūlos formuotojų, vartojimo tyrimas

Norint detaliau ištirti gyvybės draudimo paslaugų rinką, buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 200 žmonių. Daugiausia respondentų pateko į 26 – 35 amžiaus grupę. 40 proc. visų apklaustųjų sudarė vyrai, 60 proc. – moterys.

Pagrindiniai apklausos aspektai buvo nukreipti į:

1. Kiek gyvybės draudimo paslaugų vartotojų yra Klaipėdos mieste.
2. Ar daug Klaipėdos gyventojų yra domėjąsi gyvybės draudimu.
3. Kokios priežastys skatina draustis (nesidrausti).
4. Kokios draudimo bendrovės populiariausios ir paslaugos populiariausios.
5. Ar yra ryšys tarp pajamų, išsilavinimo, šeiminės padėties ir gyvybės draudimo vartojimo.

Išanalizus respondentų pateiktus duomenimis, paaiškėjo, jog iš apklaustųjų tik 21,5 proc. yra gyvybės paslaugų vartotojai, 10,8 proc. buvo sudarę gyvybės draudimo sutartį, tačiau šiuo momentu neturi galiojančių gyvybės draudimo polisų. Likusioji respondentų dalis, t. y. 67,7 proc. nesinaudoja gyvybės draudimo paslaugomis, tačiau beveik 31 proc. iš jų norėtų sudaryti gyvybės draudimo sutartį. Galima daryti išvadą, jog pastaroji respondentų grupė gali būti potencialiausias gyvybės draudimo rinkos plėtros šaltinis. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvybės draudimo paslaugų vartojimą pateiktas 3 pav.

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vartojimąŠaltinis: Paveikslas sudarytas J. Barauskaitės, remiantis tyrimo duomenimisTyrimo metu nustatyta, jog apklaustieji, turintys arba turėję galiojančių draudimo polisų, yra daugiausia išsamiai arba iš dalies susipažinę su gyvybės draudimo paslaugomis. Tarp neapsidraudusių respondentų vyrauja ,,ne” arba ,,iš dalies” atsakymo variantai. Gauti tyrimo duomenys pateikti kryžminėje dažnių pasiskirstymo lentelėje.

1 lentelė

Respondentų pasiskirstymas pagal domėjimąsi gyvybės draudimo paslaugomis, proc (%)Šaltinis: Lentelė sudaryta J. Barauskaitės, remiantis tyrimo duomenimisPagrindinės priežastys, paskatinusios pasinaudoti gyvybės draudimo paslaugomis yra:

• Suprantu draudimo naudą.
• Patinka saugumo jausmas.
• Patogu taupyti.

Analizuojant nustatyta, jog apklaustieji, turintys galiojančias gyvybės draudimo sutartis, naudojasi UAB „Hansa gyvybės draudimas“ paslaugomis. Šios bendrovės paslaugomis naudojasi daugiau kaip 30 proc. visų apklaustųjų. Pagrindinės priežastys, lėmusios vienos ar kitos gyvybės draudimo įmonės pasirinkimą, yra kaina (28,6 proc.), tinkamas paslaugų spektras bei sąlygos (21,4 proc.), bei bendrovės finansinis stabilumas (14,2 proc.). Populiariausias gyvybės draudimo polisas – investicinis gyvybės draudimas. Tokios rūšies gyvybės draudimo polisą turi daugiau nei 30 proc. visų apklaustųjų, turinčių galiojančius gyvybės draudimo polisus.

Išanalizavus neapsidraudusių respondentų duomenis, paaiškėjo, jog nesinaudojimo gyvybės draudimo paslaugomis priežastys tarp neapsidraudusių ir nenorinčių bei neapsidraudusių ir norinčių respondentų labai skirtingos. Jei norintys draustis pagrindinę priežastį nurodo lėšų trūkumą, tai nenorintys drautis teigia, jog draudimas – nereikalingos finansinės išlaidos. Respondentų nuomonių pasiskirstymas pateiktas 4 ir 5 pav.

4 pav. Neapsidraudusių ir nenorinčių draustis respondentų neapsidraudimo priežastysŠaltinis: Paveikslas sudarytas J. Barauskaitės, remiantis tyrimo duomenimis.5 pav. Neapsidraudusių ir norinčių draustis respondentų neapsidraudimo priežastysŠaltinis: Paveikslas sudarytas J. Barauskaitės, remiantis tyrimo duomenimis.Įvertinus tai, kad gyvybės draudimo paslaugos mokamos, tuomet tikslinga analizė pagal pajamas. (6 ir 7 pav.)

6 pav. Neapsidraudę, įskaitant ir turėjusius gyvybės draudimo polisus.Šaltinis: Paveikslas sudarytas J. Barauskaitės, remiantis tyrimo duomenimis.7 pav. Apsidraudę, turintys galiojančius gyvybės draudimo polisus.Šaltinis: Paveikslas sudarytas J. Barauskaitės, remiantis tyrimo duomenimis..

Tyrimas patvirtina, kad gyvybės draudimo paslaugų vartojimas neatsiejamas nuo visos šalies plėtros. Tai akivaizdžiai matyti 6 ir 7 pav. Pastebime, kad didėjant pajamoms, didėja ir gyvybės draudimo vartojimo poreikis.

Tai pat nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp pajamų ir gyvybės draudimo vartojimo analizuojant respondentus, kurie turėjo gyvybės draudimo polisus. Daugumos jų (57,1 proc.) pajamos yra iki 600 LT.

Galime teigti, jog kylant pragyvenimo lygiui, augs ir gyvybės draudimo vartotojų skaičius.

Tiriant respondentų gyvybės draudimo vartojimą priklausomybę nuo išsilavinimo, paaiškėjo, kad ryšys yra. Daugiausia besinaudojančių gyvybės draudimo paslaugomis yra aukštajį išsilavinimą turintys asmenys, tuo tarpu tarp neapsidraudusių dominuoja vidurinį išsilavinimą turintys Klaipėdos gyventojai. Gauti tyrimo duomenys pateikti kryžminėje dažnių pasiskirstymo lentelėje.

2 lentelė

Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimąŠaltinis: Lentelė sudaryta J. Barauskaitės, remiantis tyrimo duomenimis.Vertinant, ar yra ryšys tarp šeiminės padėties vartojimo Klaipedos mieste, paaiškėjo, kad gyvybės draudimo paslaugomis labiau linkę naudotis šeimą sukūrę asmenys. Gauti tyrimo duomenys pateikti kryžminėje dažnių pasiskirstymo lentelėje.

3 lentelė

Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtįŠaltinis: Lentelė sudaryta J. Barauskaitės, remiantis tyrimo duomenimis.Apibendrinant galima teigti, kad kaip ir visoje šalyje, Klaipėdos mieste populiariausia gyvybės draudimo rūšis – investicinis draudimas. Dominuojanti paslaugų teikėja – UAB ,,Hansa gyvybės draudimas”.

Tyrimu nustatyta priklausomybė tarp pajamų, šeiminės padėties ir išsilavinimo. Susituokę, didesnes pajamas gaunantys bei aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys yra labiau linkę naudotis gyvybės draudimo paslaugomis.

Pagrindinės priežastys, skatinančios draustis gyvybės draudimu yra gyvybės draudimo teikiama nauda. Tuo tarpu pagrindinės priežastys, kodėl nesinaudoja gyvybės draudimo paslaugomis, daugelis nurodė mažas pajamas ir informacijos trūkumą.

Išvados

Gyvybės draudimo paslaugų rinkoje didžiausią paklausą turi investicinis gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui (62 proc. visu sudarytu sutarčių), kaupiamasis gyvybės draudimas praranda savo pozicijas (44 proc. – 2005 m. ir 30 proc. – 2006 m.). Investicinį gyvybės draudimą galima apibūdinti kaip lanksčiausią gyvybės draudimo rūšį. Sudarant Investicinio gyvybės draudimo sutartį draudėjai gali pasirinkti: draudimo įmokos dydį, investavimo kryptį (kryptis) bei proporcijas, gyvybės draudimo sumos dydį, draudimo įmokų mokėjimo periodiškumą, draudimo laikotarpį, papildomas apsaugas, tačiau pagrindinė priežastis, kodėl asmenys renkasi gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, rūšį yra galimybė gauti didesnę investicijų grąžą sėkmės atveju.

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis šiuo metu Lietuvoje aktyvią gyvybės draudimo veiklą vykdo 9 bendrovės, šiais metais gavo leidimą veiklai ir dešimtas šios rinkos žaidejas. Dominuoja užsienio kapitalo įmonės.

Rinkos struktūra – oligopolinė, keturių stambiausių gyvybės draudimo bendrovių 2006 m. turima rinkos dalis sudarė 87 proc. visos rinkos: 38 proc. – Hansa gyvybės draudimas, 27 proc. – SEB VB gyvybės draudimas ir po 11 proc. – Ergo Lietuva gyvybės draudimas ir Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas. Jaučiama didelė konkurencija.

Lietuvos gyvybės draudimo rinka turi daugiau stipriųjų pusių ir galimybių nei silpnųjų pusių ir grėsmių. Taigi prognozuojama, kad Lietuvos gyvybės draudimo rinka augs, Lietuvos gyvybės draudimo rinkos dalis draudimo rinkoje didės (ne gyvybės draudimo rinkos dalis mažės), plėsis gyvybės draudimo paskirstymo kanalai, į rinką bus įvedami vis nauji gyvybės draudimo produktai, stiprės konkurencija (daugiau laimės vartotojas) bei didės draudimo brokerių vaidmuo.

Visuomeninė (socialinė) apsaugos sistema gali būti apibūdinta kaip būdų ir priemonių visuma, siekiant apsaugoti žmones nuo socialinių rizikų, tačiau tokioms rizikoms kaip senatvė ir mirtis vien tik valstybės finansavimo nepakanka. Valstybė nepajėgi skirti reikiamo lėšų kiekio. Vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – gyvybės draudimas, kuris gali būti naudojamas valstybės socialinės politikos vykdymui ir būti priskiriamas prie tinkamiausių tokios politikos priemonių. Gyvybės draudimas padeda užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, pragyvenimo lygio tęstinumą bei padeda išvengti žymaus pragyvenimo lygio sumažėjimo.

Pagrindinė nauda, kurią gauna gyvybės draudimo bendrovė yra pelnas. Draudėjui gyvybės draudimo naudingumas pasireiškia per draudiminę apsaugą, mokesčių lengvatas, didesnę kapitalo grąžą bei poreikio, atsiradusio dėl numatyto įvykio, sušvelninamą. Valstybė per gyvybės draudimą skatina ekonominį augimą, apsaugo nuo kapitalo ir nacionalinių pajamų išvežimo, didina užimtumą bei skatina aktyvumą kapitalo rinkose.

Tyrimu nustatyta, kad Klaipėdos mieste populiariausia gyvybės draudimo rūšis – investicinis gyvybės draudimas. Dominuojanti paslaugų teikėja – UAB ,,Hansa gyvybės draudimas”. Pagrindinės priežastys, skatinančios draustis gyvybės draudimu yra gyvybės draudimo teikiama nauda. Tuo tarpu pagrindinės priežastys, kodėl nesinaudoja gyvybės draudimo paslaugomis, daugelis nurodė mažas pajamas ir informacijos trūkumą.

Kokią gyvybės draudimo rūšį bepasirinktų klientas, reikia sutikti su tuo, kad bet kuri iš lyderių siūlomų paslaugų yra naudinga ar net gyvybiškai svarbi kiekvienam žmogui. Būtina rūpintis savo ateitimi, planuoti savo pinigų srautus, o svarbiausia įvertinti nelaimės atvejo ir mirties riziką. Juolab, kad žmonės, būdami atsakingi ir užsitikrinę finansinę paramą nelaimės atveju, per gyvybės draudimą tuo pačiu taupo lėšas, kurias ateityje galės panaudoti svarbiems gyvenimo tikslams.

---

Literatūra

1. LR draudimo priežiūros komisija. „Draudimas Lietuvoje“ – 2006 m. apžvalga. [žiūrėta 2007-09-20]. Prieiga per internetą: http://www.dpk.lt/rezultatai.apzvalga.php;
2. Garnelienė D. Gyvybės draudimo esmė ir raida Lietuvoje.// Sociologija: praeitis ir dabartis. Kn. 2: mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 1998.
3. Jusius M. „Gyvybės draudimo rinkos Lietuvoje plėtros tendencijos ir perspektyvos“, Vilnius, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2005. [žiūrėta 2007-09-20]. Prieiga per internetą: http://www.draudikai.lt/index.php?819588196;
4. Lukoševičius K. Draudimas kaip personalo motyvavimo priemonė.// Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2005. Nr. 5, Šiauliai
5. Raškinis D. Draudimo sistemos formavimasis, Lietuvai integruojantis į ES. Vilnius, 2000.
6. Steponavičienė G. Pensijų reforma. Mitai ir realybė. 2003m. [žiūrėta 2006-02-05]. Prieiga per internetą: http://www.lrinka.lt