Stasys Girdzijauskas, Ramunas Mackevičius, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas

Šaltinis: Ekonomika ir vadyba 2009.14, psl. 757 -762

Šiuolaikiniame pasaulyje, vertinant ekonominį augimą dažniausiai yra naudojami klasikiniai augimo modeliai. Eksponentinis augimas, sudėtinės palūkanos – tai augimo matavimo principai, kurių pagalba šių dienų ekonomikoje įprasta vertinti pinigų ir kapitalo srautus, investicijų grąžą. Tačiau augimas negali būti begalinis. Logistinė kapitalo valdymo teorija pasižymi tuo, kad įvertina augimo ribotumą. Teorija teigia, kad egzistuoja tam tikra baigtinė kapitalo (investicijų) talpa, išreiškianti didžiausią kapitalo kiekį, kuris toje aplinkoje gali būti efektyviai įsisavintas.
Straipsnio tikslas – pristatyti ir palyginti populiariausius klasikinius augimo modelius, pristatyti logistinę kapitalo valdymo teoriją bei jos pritaikymo galimybes, nagrinėjant ekonominius reiškinius, vadinamus ekonominėmis krizėmis. Darbe taikyti lyginamosios ir matematinės analizės metodai, taip pat taikomas analitinis tyrimo metodas.
Tolimesni šios srities tyrimai gali padėti identifikuoti besiformuojančius burbulus ekonomikose – ekonomines krizes. Tyrimo rezultatus pritaikius praktiškai, t.y. laiku identifikavus krizės (burbulo) užuomazgas galima imtis savalaikių veiksmų, galinčių padėti sušvelninti ekonomikos burbulo sprogimo ir iš to sekančių ekonominių krizių neigiamus padarinius.
Raktiniai žodžiai: kapitalo augimo modeliai, logistinė kapitalo valdymo teorija, burbulo efektas, ekonominė krizė.

Plačiau galima perskaityti čia: Kapitalo augimo modeliai ir logistinė kapitalo valdymo teorija. Naujas požiūris į ekonomines krizes