Sprendimo priėmimo vartoti draudimo paslaugas determinantės Lietuvoje
Aurelija Ulbinaitė, Marija Kučinskienė, Yannick Le Moullec
Vilniaus universitetas
Šaltinis: Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics, 2013, 24(2), 144-159
Santrauka
Šis straipsnis susijęs su draudimo paslaugų vartotojų elgsena Lietuvoje. Šio darbo tikslas – nustatyti veiksnius, lemiančius Lietuvos gyventojų draudimo paslaugų įsigijimo sprendimus. Duomenų rinkimui panaudota struktūrinė 5 balų Likerto skalės klausimyno formos apklausa. Šiame darbe pasiūlytas tyrimo modelis, kurį sudaro du pagrindiniai etapai: įsigijimo polinkis ir sprendimas. Faktorių išskyrimas bei jų santykinių įtakos dydžių nustatymas atliekamas faktorinės analizės ir daugialypės regresinės analizės būdais. Identifikuoti penki faktoriai: draudimo sąlygų (draudimo paslaugos ir jos teikimo) priimtinumas /tinkamumas (faktorius F1); draudimo paslaugų teikėjo kompetencija (faktorius F2); vartotojų požiūris į draudimą pinigine prasme (faktorius F3); vartotojų (savo ir kitų) draudimo patirties pozityvumas (faktorius F4) ir draudimui mokamų įmokų sumos sumažinimo galimybė (faktorius F5). Analizė taikoma siekiant patobulinti tyrimo modelį, eliminuojant nereikšmingus ryšius tarp kintamųjų. Tyrimo metu eliminuoti ryšiai tarp faktoriaus F5 ir vartotojų polinkio įsigyti draudimo paslaugas, tarp faktoriaus F3 ir vartotojų galutinio sprendimo įsigyti draudimo paslaugas, tarp faktoriaus F4 ir vartotojų galutinio sprendimo įsigyti draudimo paslaugas. Po nereikšmingų ryšių tarp kintamųjų pašalinimo, modelis įgauna tikslesnes, kintamųjų įtakos vartotojų sprendimui įsigyti draudimo paslaugas reikšmes: Sprendimas = 0,192 F1 + 0,379 F2 + 0,156 F5 + 0,222 Polinkis + e2, kur e2 atspindi galimą kitų (į modelį neįtrauktų) kintamųjų įtaką. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje sprendimą draustis vis dar lemia piniginis aspektas. Vartotojai vertina draudimo paslaugas pirmiausia atkreipdami dėmesį į kainą bei ieško galimybių sumažinti draudimo paslaugoms mokėtinų pinigų sumą. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia, kad vartotojų elgseną veikia vartotojų demografinės ir socio-ekonominės charakteristikos. Išskirtinos šios pagrindinės tyrimo išvados: vyrai pagrindžia savo draudimo sprendimus daugiausia dėl tinkamų draudimo sąlygų, o moterys – draudimo paslaugų teikėjo kompetencija. Įsigydami draudimo paslaugas brandūs asmenys, išimtinai rūpinasi draudimui mokėtinų įmokų sumos sumažinimo galimybe, o jaunuoliams (studentams) bei jauniems suaugusiesiems reikalingiausias pasitikėjimas draudimo paslaugų teikėjo kompetencija. Iš esmės lietuviams, 800 Lt mėnesinė pinigų suma asmeniui – tai pajamų lygis, kuris leidžia jiems ne tik turėti savo nuomonę į draudimo paslaugas, bet ir priimti galutinį sprendimą dėl jų pasinaudojimo. Kuo aukštesnis asmens išsilavinimas ar įgytas mokslo laipsnis, tuo mažiau veiksnių sąlygoja jų sprendimą įsigyti draudimo paslaugas: magistrai ir mokslų daktarai vertina vien draudimo paslaugų teikėjo kompetenciją, o bakalaurai, be draudiko kompetencijos įvertinimo, taip pat apsvarsto draudimo paslaugos ir jos teikimo sąlygas bei visus galimus piniginius aspektus. Vilniaus gyventojai, palyginti su asmenimis, gyvenančiais kitose vietose, įvertina kur kas platesnį veiksnių spektrą. Susituokę arba poroje gyvenantys asmenys, yra dažniau, nei vieniši asmenys linkę įsigyti draudimo paslaugas, jeigu egzistuoja galimybė sumažinti draudimo paslaugoms mokėtinų įmokų sumos dalį. Asmenys, kurie gyvena vieni, labiausiai apsvarsto draudimo sąlygų tinkamumą, o asmenys dviejų ar daugiau asmenų šeimos, priimdami sprendimą draustis atkreipia dėmesį į draudiko kompetenciją. Šeimų, turinčių bent vieną vaiką, sprendimus sąlygoja draudiko kompetencija, o šeimos, kuriose nėra vaikų, priimdamios draudimo paslaugų įsigijimo sprendimus, atsižvelgia į didesnį faktorių spektrą.
Plačiau galima perskaityti čia: Sprendimo priėmimo vartoti draudimo paslaugas determinantės Lietuvoje
