Priežastinio ryšio turto draudimo teisiniuose santykiuose taikymo teismų praktikoje aspektai
Erikas Saukalas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedra
Šaltinis: Socialinių mokslų studijos, 2009, 2(2), psl. 283–297
Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda nustačius priežastinį ryšį tarp draudimo rizikos (tikėtino pavojaus, gresiančio draudimo objektui) ir atsiradusio nuostolio. Daugiausia sunkumų nustatant priežastinį ryšį kyla turto draudime, kai nuostolio atsiradimą lemia tiek draudžiamosios, tiek nedraudžiamosios rizikos. Straipsnyje nurodoma, kad priežastinio ryšio teorijos, kuriomis remiantis nustatoma deliktinė civilinė atsakomybė, nėra pritaikytos turto draudimo teisiniams santykiams, pasižymintiems specifiškumu. Draudimo teisiniuose santykiuose svarbu nustatyti faktinį, objektyvų priežastinį ryšį, tuo tarpu deliktinėje civilinėje atsakomybėje priežastinis ryšys yra glaudžiai susijęs su asmens kalte.
Lietuvos teisės doktrina nepateikia atsakymo, kokiomis priežastinio ryšio teorijomis reikėtų vadovautis turto draudimo santykiuose, kai nuostolių atsiradimui įtakos turėjo kelios rizikos, todėl straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, siekiant nustatyti, kaip teismų praktikoje sprendžiamas šis klausimas. Straipsnyje taip pat pateikiama reikšmingiausių užsienio valstybių teisminių bylų pavyzdžių, atskleidžiančių atitinkamų draudimo priežastinio ryšio teorijų turinį.
Plačiau galima perskaityti čia: Priežastinio ryšio turto draudimo teisiniuose santykiuose taikymo teismų praktikoje aspektai
