Lietuvos gyvybės draudimo sektoriaus plėtros perspektyvos
Aleksandra Lezgovko, Danguolė Jablonskienė
Šaltinis: International Scientific Conference Practice and Research in Private and Public Sector – 2012. April 26 – 27, 2012.
Lietuvoje, kaip ir bet kurioje besivystančios ekonomikos valstybėje, finansinės paslaugos įgauna vis svarbesnę reikšmę. Susidarius sudėtingai SoDros (socialinio aprūpinimo sistemos) padėčiai, žmonės vis labiau supranta, kad savo ateitimi reikia rūpintis patiems. Gyvybės draudimas yra puiki priemonė užtikrinti žmogui ir jo šeimai finansinę paramą nelaimės atveju, sutaupyti norimą sumą vaikų studijoms bei aprūpintai senatvei.
Gyvybės draudimo bendrovės siūlo įvairias gyvybės, sveikatos draudimo paslaugas bei sudaro puikias galimybes pritaikyti jas kiekvieno gyventojo poreikiams. Gyvybės draudimo rinkoje kartais susikerta draudikų, draudėjų, tarpininkų bei valstybės interesai, tačiau visi turi bendrą tikslą – suteikti žmogui finansinę paramą ir užtikrinti ramią senatvę. Modernizuoto pasaulio laikais gyvybės draudimas atlieka ne tik garantines funkcijas, bendrai būdingas draudimui, bet ir tampa svarbiu sektoriumi, teikiančiu finansines ir investicines paslaugas. Atsižvelgiant į istorines tendencijas matome, kad daugelis gyvybės draudimo rodiklių yra bendros ekonominės grandinės dalis, patirianti pakilimus bei nuosmukius.
Šiuo metu šalies ekonomikai itin didelį poveikį turėjo „nelauktai užklupusi“ krizė, tačiau ir prieš ją Lietuva dar nebuvo pasiekusi tokių rinkos išsivystymo rodiklių, kurie vyrauja Vakarų šalyse. Gyvybės draudimo rinka, susidūrusi su ekonomikos krize, turėjo įveikti daugybę iškilusių problemų ir rasti būdų, kaip stabilizuotis.
Kita vertus, ikikriziniu laikotarpiu buvo tolygus gyvybės draudimo rinkos augimas. Šiam augimui įtakos turėjo auganti ekonomika ir dėl to kylanti visuomenės gerovė. Autorių nuomone, vienas pagrindinių ekonominės aplinkos veiksnių, veikiančių rinkos vystimąsi, yra gyventojų finansinė padėtis. Nors Lietuvoje valstybė ir skatina ilgalaikį taupymą įvesdama lengvatas asmenims, pasirašiusiems gyvybės draudimo sutartis, to akivaizdžiai nepakanka. Gyventojų vidutinių pajamų mažėjimas neskatina gyvybės draudimo rinkos vystimosi. Rinkos vystimuisi didelę įtaką turi ir nedarbo šalyje didėjimas. Prasidėjus sunkmečiui, nedarbas šalyje 2010 – 2011 metais siekė net apie 18 proc. Todėl siekiant tolygios gyvybės draudimo rinkos plėtros būtina gerinti ekonominę šalies aplinką, kuri visų pirma siejama su gyventojų vidutinių pajamų didėjimu ir nedarbo šalyje mažinimu.
Pagrindiniai žodžiai: draudimas, draudimo sistema, draudimo rinka, gyvybės draudimas, ekonominiai rodikliai.
Plačiau galima perskaityti čia: Lietuvos gyvybės draudimo sektoriaus plėtros perspektyvos
